Apie maršrutą:
Nuo Zervynos Ūlos upė pradeda skintis kelią per supūstų kopų ruožą, tarsi pasiryžusi įveikti nelygų reljefą. Praplaukę po geležinkelio tiltu, jungiančiu Sankt Peterburgą ir Varšuvą, pamatysite nuostabų vaizdą – Mančiagirės slenksčius, kvapą gniaužiančias kaskadas, paverčiančias upę hipnotizuojančiu reginiu. Šie nepaprasti slenksčiai, kuriuos puošia aukštai iškilusios uolos su besikeičiančiu smėliu ir stačiais krantais, pagrįstai vadinami gamtos stebuklu ir oficialiai paskelbti saugomu gamtos paminklu.

Kai jūsų valtis plaukia sūkuringomis Mančiagirės slenksčių srovėmis, jus užplūsta jaudinantis jausmas. Išdykėliškai sūkuriuojantys vandenys sukuria garsų simfoniją, aidinčią ore ir žadinančią pirmapradę vidinę energiją. Atrodo, kad upė atgyja, šokdama ir putodama su nesuvaldomu galingumu, tarsi šlovindama savo nesutramdomą dvasią miško aplinkos grožio apsuptyje.

Žvelgdami į slenksčius, iš karto pajuntate, kad jus sužavėjo žiauri gamtos jėga. Iš abiejų pusių stūkso didingi skardžiai, kurių įspūdingumas liudija apie nesiliaujančią eroziją, kurią sukelia nenutrūkstama upės tėkmė. Smėlio krantai, išraižyti sudėtingais laiko raštais, pasižymi gyvybingų atspalvių gama – nuo gintaro iki tamsiai rusvų atspalvių. Kiekvienas upės posūkis atveria naują panoramą, tekstūrų ir spalvų derinį, kuris žadina vaizduotę ir jaudina sielą.

Ūlos upės sraunumas traukia jus vis giliau ir giliau į savo užburiantį glėbį. Priartėję arčiau pajusite, kaip švelni vandens migla švelniai glosto odą, gaivina jausmus ir gaivina dvasią. Oras prisipildo gaivinančio slenkančių slenksčių kvapo – svaiginančio žemės gaivos ir subtilaus vandens gyvūnijos kvapo mišinio. Tai juslių simfonija, kuri jus apgaubia, panardindama į laiko suvaržytą pasaulį.

Srautų didybės apsuptyje negalite nesižavėti subtilia gamtos dizaino pusiausvyra. Vandens ir akmens sąveika, nenumaldoma srovė, formuojanti atšiaurias uolas, liudija apie amžinąsias jėgas, kurios suformavo mūsų pasaulį. Tai priminimas apie būties laikinumą ir neblėstančią stichijų galią.
Kai jūsų baidarė plaukia tolyn, negalite nepajusti gilios pagarbos šiam reginiui. Aiškiai suvokiate, kokia trapi harmonija egzistuoja tarp žmogaus ir gamtos – trapi pusiausvyra, kurią reikia puoselėti ir saugoti ateinančioms kartoms.