-
Renkantis plaukimui maršrutą Dubičiai – Krokšlys bus plaukiama kanalu, todėl turėsite galimybę pasidairyti po plačius žemdirbių dirbamus laukus, pasigrožėti žaliuojančiais javais ir slėniais. Kuo garsus Krokšlys? Šiame kaime auga Lietuvos nacionaliniai medžiai – ąžuolai, specialiai pasodinti šio kaimo žmonių S.Dariaus ir S.Girėno žūties dieną. Taip pat kaimelyje rasite ir ažuolinį baublį, skirtą lakūnų žūties dienai atminti…
-
Atkarpa nuo Krokšlio iki Rudnios yra laikoma viena iš vaizdingiausių visoje upėje. Šioje dalyje Ūla teka gilesniu slėniu, pro itin vaizdingus skardžius, taip pat gausu vėtrų išvartytų medžių, kurie suteikia daug įspūdžių plaukiantiems. Nemažiau smagūs ir staigūs posūkiai, kurių šioje atkarpoje taip pat netrūksta. Netoli Rudnios Ūla prateka pro Ūlos ežerą, dėl kurio hidrologai niekaip nesutaria, nes vis dar ginčijamasi dėl to, ar Ūla teka per ežerą, ar aplenkia šį ežerą. O pats nedidukas Ūlos ežerėlis kiekvienais metais vis labiau ir labiau užželia…
-
Rudnia – unikalaus grožio bažnytkaimis, esantis Ūlos upės pakrantėje. Jis savo vardą gavęs ir garsus tuo, kad prieš kelis šimtmečius čia buvo lydoma balų rūda ir čia veikė metalo liejykla. O XVIIIa rašytiniai šaltiniai mini, jog Rudnioje stovėjo vandens malūnas, deja vėliau vandens malūnas sunyko ir šioje vietoje beliko vaizdinga užtvanka, kurioje turistai mėgsta pasimėgauti krintančio vandens masažais. Plaukiant tolyn nuo Rudnios Ūlos krantai žemesni, matomos sodybos, ūkiai ir laukai…
-
Visai netoli Uosupio upelio ir Ūlos santakos, kur prasideda Pauosupio kaimelis, Dešiniajame upelio krante stovi garsi vaikų rašytojo Anzelmo Matučio drevė – muziejus. Rašytojo laki vaizduotė padėjo sukurti tai, kas nustebina čia apsilankančius turistus. 1971 m. jis pasistatė medinį šešiakampį namelį, prie kurio parašyta: “Aš girių šlovė – Bičiulių drevė”. Čia poetas praleido ilgas kūrybos valandas, čia atvykdavo sniegui nutirpus ir gyvendavo iki pat vėlyvojo rudens. Dabar prie šios drevės kas dveji metai vyksta “Poezijos pavasarėlio” šventė…
-
Plaukiant žemyn nuo Pausuopės kaimo Ūlos slėnis išplatėja ir visai prieš pat Zervynos atsiranda durpinga šaltiniuota salpa. Zervynos – tai vienas iš gražiausių Dzūkijos kaimų, garsėjantis paminklinėmis sodybomis, šis kaimas paskelbtas architektūriniu paminklu ir yra pats didžiausias etnografinis kaimas Lietuvoje…
-
Nuo Zervynos Ūla pradeda graužtis per supūstą kopų ruožą, o praplaukus geležinkelio tiltą Sank Peterburgas – Varšuva, prasideda Mančiagirės skardžiai – išraiškingos upės kilpos, papuoštos aukštais byrančio smėlio krantais, šie Mančiagirės skardžiai paskelbti gamtos paminklu…
-
Ši atkarpa laikoma viena iš gražiausių Ūlos upėje. Plaukiant žemyn nuo Žiūrų galima grožėtis įspūdingais skardžiais, paganyti akis po vaizdingų ganyklų žalumą ar pakrantėse augančius gluosnynus ir smiltpieves. Toliau kairiajame upė krante yra dar vienas nuostabus gamtos paminklas “Ūlos akis”. Tai nedidukas ovalus ežerėlis, kurio dugne nuolat kunkuliuoja šaltinio versmės keliams smėlis. Praplaukiamas kaimas Žiūrai, kuris garsus savo amatininkais iki šių dienų tęsiančiais senolių amatininkų darbus (užsiimama pynimu iš vytelių, audimu)…
-
Plaukiant pro Trakiškius link Paūlių upė vingiuoja tarp medžių lapijos tunelių ir tik išplaukus į pievas atsiranda keletas kilpų. Žemiau Paūlių Ūla išplatėja ir įteka į Merkį…
